varsna

varsna
varsnà sf. (2) Sch67, K, J, Kč, (4) KŽ, DrskŽ, Dkšt, Glv, Graž, Grš; N, KlvK95 1. K, LsB368, Mrs, Skr, Tj, Vlk, Lkm senovinis ploto matas – vienu kartu užimamas dirbti (ppr. arti) lauko ruožas, užuogana, plati lysvė: Varsna, varstas SD28. Arimas varsnomis ŽŪŽ34. Lengvesnės drenuotos dirvos dažniausiai ariamos varsnomis rš. Var̃sną rugių nupjovėme DŽ. Varsnàs grikių pasėjau DrskŽ. Viena draugė̃ bus an vienos varsnõs, kita – an kitos Zt. Išėjau arti lygan laukelin, išariau varsną ir pusvarsnėlį, dar neatnešė man pusrytėlį LTR(Ktv). Ik gaidžiai pragydo, tris varsnas nupjoviau, ik saulė tekėjo, dvieja sunešiojom LTR(Kt). Iš rugių varsnelės tu gavai keturis aruodus V.Krėv. ^ Kuomi užaria lauką? – Varsnomis B578. ║ ilgis, lygus vienu kartu užimamo dirbti lauko ilgiui: Savo amžiuje nesu lapės matęs arčiau kaip per ariamą varsną M.Katil. 2. MP164, Sut, VlnE58, Dglš toks senovinis tiksliai neapibrėžtas ilgio matas (apie 100 metrų): Nueiti, paeiti kelias varsnàs NdŽ. Kas gi čia miškas! – Kelios var̃snos pločio Pv. Varsnõs ilgumo pasėjom linų NdŽ. Užuogana apie porą metrų pločio ir varsnõs ilgio Azr. Bus dvi var̃snos, o maža ir trys Grv. O kad aš jojau šimtą varsnelių be balno, be kilpo, be kamanėlių RD45. Stipri virtinė paties d. kuningaikščio joties panoko jį kiemūse par 6 varsnas nu Pragos S.Dauk. Anie ižg tolo vaikščiojo klausytų žodžio Dievo, o mumus sunku kiek var̃snų arba žingsnių dėl jo pažygėt DP298. Du iš jų ėjo tą pačią dieną ing miestelį, tas buvo nuog Jerusalem per šešias dešimtis varsnų BPII15. 3. žr. 1 varstas: Rytą išėjo par balas tris varsnàs pas gervę (ps.) Ar. 4. siauras žemės sklypas, rėžis: Varsnà pūdymo NdŽ. Ale kas tę varsnẽlė toj žemės DrskŽ. 5. vaga: Kelios var̃snos bulbių Drsk. Dvi [bulbių] varsnas iškasiau pardien, ilgos baisiai Klt. Ilgų varsnų arklys traukt negali, pavargsta Lš. 6. skyrius, paragrafas: Varsna rašto SD241, Sut, N. Peržiūrėsma jį šitokiose rašto varsnosè A.Baran. Rašto varsnẽlė A.Baran. 7. luomas, sluoksnis: Lietuvius, gyvenančius Petropilėje, galime rasti visose varsnose gyventojų to didelio miesto – nuo rėdininko iki skarininko arba mėšlininko A1884,99. Tie, kurie pelną turėjo iš tos mūsų lenkystės, atskyrė be reikalo ūkininkus nuog kitų varsnų mūsų tautos A1883,154.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • ‘Varsna’ — statusas T sritis augalininkystė apibrėžtis Vidutinio vėlyvumo bulvių veislė, sukurta Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje. Gumbai balti, apskritai apvalaini, stambūs, gerai suverdantys, minkštimas gelsvas, skonis geras. Veislė Lietuvoje… …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

  • varsna — varsnà dkt. Varsnàs gri̇̀kių pasėjau …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • varsna — v ( de, t) märka, bli varse …   Clue 9 Svensk Ordbok

  • ‘Варсна’ — ‘Varsna’ statusas T sritis augalininkystė apibrėžtis Vidutinio vėlyvumo bulvių veislė, sukurta Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje. Gumbai balti, apskritai apvalaini, stambūs, gerai suverdantys, minkštimas gelsvas, skonis geras. Veislė… …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

  • varsnos — var̃snos sf. pl. (2) Š, Švnč, Dv, (4) KI540, DrskŽ, Dbč žr. varsna: 1. Lex42, Q388, R, R176,278, MŽ, MŽ233,372, N, KII109, M, Kpč, Krok, Brt Duoma varsnàs paart Ad. Apariau geras varsnàs Rš. Nuėjau arti papalinių var̃snų Dkš. Išariau varsnàs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • varsnas — var̃snas sm. (4) NdŽ, Kur; LsB362, L žr. varsna: 1. Q222, CII213, N, K, Rtr Dirvos, lauko var̃snas KŽ. Par dieną arė, var̃sno n’užarė, bandė šėmus jautužėlius JV857. Nupjovė nedidelį varsną ir ėmė pėdus nešioti į krūvas M.Katk. Nedidelį varsnẽlį …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • varstas — 2 var̃stas sm. (2) 1. SD28, Sut, D.Pošk, N, [K], BzBkXVII96, KŽ, Škn, Jnš, Brž, Pšl, Nj arch. toks ploto matas – vienu kartu užimamas dirbti (ppr. arti) lauko sklypas, varsna: Kam teip dideliais var̃stais ari? Sdk. Visur pagrindu mokesniams buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • верста — укр. верства, др. русск. вьрста возраст; пара; ровесник; мера длины , ст. слав. врьста ἡλικία (Супр.), болг. връст возраст , сербохорв. врста ряд, вид , словен. vrsta ряд; строка; вид; возраст , чеш. vrstva слой , слвц. vrstva, польск. warstwa… …   Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера

  • ресной — I ресной I густо обсаженный ягодами , арханг. (Даль), терск. (РФВ 44, 105), от реса множество , которое сближают с ряса махор, сережка (на дереве) . Неубедительно сравнение с др. инд. vr̥ṣan могучий, большой , vr̥ṣas бык , авест. varšna мужской …   Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера

  • atriaumoti — intr. 1. Š, DŽ baubiant, maurojant ateiti: Bulius atriaumoja – bėkim Alk. Toks baisus bulius atbaubia, atriaumoja Gs. 2. prk. atburgzti, atūžti: Priešais atriaumoja traktorius, apsukęs varsną J.Avyž. riaumoti; atriaumoti; įriaumoti; išriaumoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”